Piotras Čaikovskis

Rusijos kompozitorius

Piotras Čaikovskis (1840-1893) – rusų romantinės eros kompozitorius.

Piotras Čaikovskis gimė nedideliame Votkinsko miestelyje (Urale). Pirmieji muzikiniai įspūdžiai - neapsakomo grožio liaudies dainos ir motinos dainuojamais romansai, arijomos. Iš visų kūrinių ypač ilgai atmintyje išliko Aliabjevo „Lakštingala“, visada primindavo motina.

Svarbi vieta muzikiniame kompozitoriau auklėjime tenka P. Čaikovskių namuose buvusiam muzikos instrumentui orkestrinai (mechaniniams vargonams), Ant jo velenėlių buvo įrašyti V. A. Mocarto, Dž. Rosinio, V. Belinio., G. Donicečio kūriniai. Ypač gilų įspūdį berniukui darė Mocartas, vėliau tapęs vienu mėgstamiausiu jo kompozitoriumi.

1850 m. motina nuvežė Piotrą į Peterburgo Teisės mokyklą. Vienas svarbiausių šios mokyklos privalumų buvo tas, kad čia norintiems buvo dėstoma muzika. Piotras tuoj pat įsijungė i mokyklos chorą, mokėsi skambinti fortepijonu. Kadangi jis turėjo gerą klausą ir malonų diskantą, jam dažnai tekdavo dainuoti sudėtingiausias partijas, o vienu metu net vadovauti mokyklos chorui. Laisvalaikio valandomis berniukas mėgdavo improvizuoti girdėtų operų ir savo paties sukurtomis temomis. Mokykloje jam pirmą kartą kilo mintis tapti kompozitoriumi.

1854 m. Čaikovskis pirmą kartą išgirdo Antoną Rubinšteiną. Ryški didžiojo rusų pianisto asmenybė, jo atsidavimas vien muzikai negalėjo neturėti Čaikovskiui poveikio, pasirenkant muziko kelią. Po metu Piotras, baigęs Teisės mokyklą ir pradėjęs dirbti Teisingumo ministerijoje, laisvu tarnybos laiku ėmė studijuoti harmoniją. Kiek vėliau jis klausė A. Rubinšteino suorganizuotose „muzikos klasėse“ muzikos teorijos kurso, o 1862 m. įstojo i naujai atidarytą Peterburgo konservatoriją.

Reikšmingiausi kūriniai – 6 simfonijos, 10 operų, saviti baleto kūriniai (1876 m. „Gulbių ežeras“, 1889 m. „Miegančioji gražuolė“, 1892 m. „Spragtukas“), taip pat simfoninės poemos, koncertai fortepijonui, smuikui, serenada styginių orkestrui.

P. Čaikovskis – Ištrauka iš baleto „Gulbių ežeras“